>>> Lėlių teatro istorija
Truputėlis istorijos. Ar Jūs tai žinote?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik nuoširdžių lėlių, kurios yra pagamintos iš medžio, skudurų ir kartono, teatras. Tačiau tikriausiai ne kiekvienas žino, kad amžių tėkmėje jos pergyveno ilgą ir sudėtingą likimą. Iškentė pasaulio karus, patyrė daug nusivylimų ir bausmių. Meno istorija atskleidė daug paslapčių apie lėles.
Šiuo metu jau yra žinoma, kad kiniečių imperatoriai negailestingai baudė žmones, kuriančius lėles už velnišką meną. Ypač žiauri lėlininkams ir lėlėms buvo inkvizicija. XIII a. Europoje buvo uždraustos lėlės-marionetės ir pirštininės lėlės. XVII a. apkaltintas raganavimu, o po to ir suimtas žymus šveicarų lėlininkas Brioše. „Jis privertė savo mažus žmogeliukus kalbėti, ginčytis ir judėti“- taip skambėjo teismo kaltinimas lėlininkui. Brioše buvo žiauriai nukankintas.Visoje Europoje lėlininkus trėmė į kalėjimus ir degino ant laužo.
Lėlininkai buvo žudomi, tačiau lėlės liko ir tęsė tradicijas. Kiekviena tauta turi savo lėlininkus, kurie vėl ir vėl kuria lėles ir žaidžia su jomis. Lėlių teatras išliko nemirtingas, nes jis visgi reikalingas žmonėms ir tai yra svarbiausia. Lėlininkus ir žiūrovus vienija meilė lėlių grožiui ir sugebėjimui kurti nepaprastus, dažnai humoristinius spektaklius...
Žymiausios pasaulio lėlės:
Antikoje - skulptūrėlės;
Romos laikotarpyje žymiausia lėlė - Makus.
Anglai turėjo triukšmadarį, keistuolį ir išminčių Pančą.
Rusai - tikrą nacionalinį didvyrį Petrušką;
Petruškos vyresnysis brolis - italas Pulčinelis;
Prancūzų itališko Pulčinelio atitikmuo - Polišinelis.
Šios lėlės ypatingos, jeigu jas judini ir sukioji į skirtingas puses, tai atrodo, kad jos šypsosi, pyksta arba sielvartauja.
Lėlių tradicijos tęsiasi iki XX a. pab. , atsirado nauji pasaulį praturtinę lėlininkai, tokie kaip: S.V.Obrascovas, Ž.P.Obera, profesorius J. Skūpa, I. Skūpova, I. Zaiceva ir kt. Šiuo metu didžiausias pasaulyje lėlių-marionečių, pirštininių ir šešėlinių lėlių muziejus yra Maskvoje. Čia sukauptas didelis lėlių lobynas.
Lėlių teatras gali būti labai paprastas ir kartu labai sudėtingas, lėlės būna didelės ir mažos, skirtingai valdomos. Tačiau šiuo metu visas pasaulis gėrisi jų vaidyba. Lėlės konkuruoja su žymiausiais pasaulio aktoriais ir vaidina sudėtingiausias pjeses, tokias kaip „Karalius Lyras“, „Romeo ir Džuljeta“, „Faustas“, „Donžuanas“. Daugelis lėlių teatrų yra profesionalūs ir kiekvienais metais didėja lėlininkų skaičius. Lėlių teatras yra labai populiarus ir jam atitenka didelė žiūrovų meilė.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik nuoširdžių lėlių, kurios yra pagamintos iš medžio, skudurų ir kartono, teatras. Tačiau tikriausiai ne kiekvienas žino, kad amžių tėkmėje jos pergyveno ilgą ir sudėtingą likimą. Iškentė pasaulio karus, patyrė daug nusivylimų ir bausmių. Meno istorija atskleidė daug paslapčių apie lėles.
Šiuo metu jau yra žinoma, kad kiniečių imperatoriai negailestingai baudė žmones, kuriančius lėles už velnišką meną. Ypač žiauri lėlininkams ir lėlėms buvo inkvizicija. XIII a. Europoje buvo uždraustos lėlės-marionetės ir pirštininės lėlės. XVII a. apkaltintas raganavimu, o po to ir suimtas žymus šveicarų lėlininkas Brioše. „Jis privertė savo mažus žmogeliukus kalbėti, ginčytis ir judėti“- taip skambėjo teismo kaltinimas lėlininkui. Brioše buvo žiauriai nukankintas.Visoje Europoje lėlininkus trėmė į kalėjimus ir degino ant laužo.
Lėlininkai buvo žudomi, tačiau lėlės liko ir tęsė tradicijas. Kiekviena tauta turi savo lėlininkus, kurie vėl ir vėl kuria lėles ir žaidžia su jomis. Lėlių teatras išliko nemirtingas, nes jis visgi reikalingas žmonėms ir tai yra svarbiausia. Lėlininkus ir žiūrovus vienija meilė lėlių grožiui ir sugebėjimui kurti nepaprastus, dažnai humoristinius spektaklius...
Žymiausios pasaulio lėlės:
Antikoje - skulptūrėlės;
Romos laikotarpyje žymiausia lėlė - Makus.
Anglai turėjo triukšmadarį, keistuolį ir išminčių Pančą.
Rusai - tikrą nacionalinį didvyrį Petrušką;
Petruškos vyresnysis brolis - italas Pulčinelis;
Prancūzų itališko Pulčinelio atitikmuo - Polišinelis.
Šios lėlės ypatingos, jeigu jas judini ir sukioji į skirtingas puses, tai atrodo, kad jos šypsosi, pyksta arba sielvartauja.
Lėlių tradicijos tęsiasi iki XX a. pab. , atsirado nauji pasaulį praturtinę lėlininkai, tokie kaip: S.V.Obrascovas, Ž.P.Obera, profesorius J. Skūpa, I. Skūpova, I. Zaiceva ir kt. Šiuo metu didžiausias pasaulyje lėlių-marionečių, pirštininių ir šešėlinių lėlių muziejus yra Maskvoje. Čia sukauptas didelis lėlių lobynas.
Lėlių teatras gali būti labai paprastas ir kartu labai sudėtingas, lėlės būna didelės ir mažos, skirtingai valdomos. Tačiau šiuo metu visas pasaulis gėrisi jų vaidyba. Lėlės konkuruoja su žymiausiais pasaulio aktoriais ir vaidina sudėtingiausias pjeses, tokias kaip „Karalius Lyras“, „Romeo ir Džuljeta“, „Faustas“, „Donžuanas“. Daugelis lėlių teatrų yra profesionalūs ir kiekvienais metais didėja lėlininkų skaičius. Lėlių teatras yra labai populiarus ir jam atitenka didelė žiūrovų meilė.
