Old town puppets theatre - Senamiesčio lėlių interjerinės lėlės kursų debiutantai jau turi savo sielos draugus

Praeitą savaitę įvyko pirmieji interjerinės lėlės kursai Senamiesčio lėlių dirbtuvėse. Jaukiose ir įkvepiančiose, spalvingomis dekoracijomis pasitinkančiose teatro dirbtuvėse susirinko vienuolika paties skirtingiausio amžiaus, bet dabar tikrai kažką bendro turinčių kursų dalyvių. Trijų dienų kursų laikotarpiu jie susikūrė savo veidrodžius, tiesa kitokius, nei įprasta. Šie veidrodžiai tikrai nekabės ant sienų ir kantriai nelauks kol jūsų šešėliai pereis jų paviršiumi. Šie veidrodžiai – tai lėlės, jūsų sielos ir pačių individualiausių keistenybių veidai. Jos nėra plokščios – jos turi veidą ir kojas, šukuoseną ir žvilgsnį. Tai interjerinės lėlės, todėl jos yra ryškios ir matomos, turinčios savo individualią kūno pozą. Kursų dalyviai sukūrė patiems sau netikėtas lėles, nes jos yra scenoje pasirodę jų šešėliai. Pasirodo šešėliai yra galingi, jie gimsta iš pačių nereikšmingiausių dalykų – gipso, folijos, modelino ir net vielos. Neįprastas smagumas ir virpulys apima matant, kaip viela pavirsta forma, o gipsas kūnu, kaip spalvos nudažo šią pilką medžiagą ir kažkurią akimirką iš jos pasirodo pirmasis siluetas, žvilgsnis, charakteris, veido išraiška. Galiausiai su jumis pradeda flirtuoti jūsų sielos lėlė. Neveltui lėlės jau nuo seno priklausė mistinių istorijų pasauliui, jos žvelgdavo į savo kūrėjus ir primindavo, kur slypi jų maišto dvasia. Kursus vedusi lėlininkė Milda Daubarė papasakojo dalyviams šias įdomias lėlių istorijas, atnešė retas knygas apie lėlių kūrimo būdus, jų kostiumus ir likimus. Pati lėlės kūrimo technologija jau yra kūryba, todėl tai laiką sustabdantis procesas, atvėręs šilto ryšio tarp kursų dalyvių atmosferą. Jai prieskonių suteikė šiltas kakavos puodelis, kurią dalyviai gėrė kartu su savo sukurtomis lėlėmis – tarsi savo paties kūrybinėse dirbtuvėse, šiek tiek keistai atrodančiose kažkur skubančiame kasdienių darbų ir pareigų pasaulyje.
Lėlės traukia, jų kūrimas yra neišsemiamas, kaip ir jūs patys. Kartais prisirišame prie savęs ir kitų nuomonės, tada imame galvoti, kad viską žinome apie save, galiausiai imame kovoti su šio žinojimo gimdoma tuštuma. Interjerinės lėlės pasakoja kitą nuomonę – jos jums neatsakys, kur yra tikrovė, o kur fantazija. Jos nekurs dirbtinės tuštumos, bet užpildydamos tuštumą, kurs naujas erdves žvilgsniui į save ir priešais jus sėdintį žmogų. Netikėtumas sau pačiam užkrečia, todėl kursų nariai ketina susikurti daugiau savo sielos veidrodžių. Senamiesčio lėlių dirbtuvės juos ir vėl pasitiks su šiltu kakavos puodeliu.
Lina Malaškevičiūtė
2012 10 23

---